tykštelėti

týkštelėti, -ėja (-ia NdŽ, -i), -ėjo DŽ 1. intr. smarkiai ištikšti, išsitaškyti: Vanduo tykštelėjo, sukunkuliavo ir kitame valo gale pradėjo „spardytis“ ešeriokas rš. Pienas tykštelėjo į visas puses, šeimininkė tik rankas susiemė J.Balč. 2. intr. nušvisti, pasirodyti (apie saulę): Týkštelėjo saulė, ir pasidarė šiulta Ėr. Týkštelėjo kokią dienelę, tuoj visi į laukus Rm. 3. intr. Jon smarkokai suduoti: Týkštelėjo par snukį – neblindo DūnŽ. 4. intr. nukristi, nugriūti: Antra vertus, arklys gali kristi kur ant uolos arba tykštelėti į jūrą su princu J.Balč. 5. tr. NdŽ numesti, nublokšti.